Blogas rytas, o kažkas sako: „Nusišypsok, ir viskas bus gerai.“ Erzina? Bet už šio patarimo slypi tikra psichologijos idėja – veido grįžtamojo ryšio hipotezė: tavo veido išraiška gali paveikti tai, ką jauti. Ir jos istorija – tikras mokslinis serialas.
1 sezonas: rašiklis dantyse
1988 m. psichologai Strack, Martin ir Stepper paprašė dalyvių vertinti, kokie juokingi komiksai, laikant rašiklį burnoje. Kai rašiklį laikė dantimis (veidas tarsi šypsosi), komiksai atrodė juokingesni, nei laikant jį lūpomis (veidas tarsi susiraukęs). Skirtumas buvo 0,82 balo 10 balų skalėje.
2 sezonas: nepasikartojo
2016 m. žurnale Perspectives on Psychological Science paskelbtas registruotas pakartojimo tyrimas: 17 nepriklausomų laboratorijų pagal vienodą protokolą pakartojo pirmąjį eksperimentą. Jų bendra metaanalizė rado skirtumą vos 0,03 balo, t. y. praktiškai jokio.
3 sezonas: šypsena vis dėlto kažką daro
2022 m. žurnale Nature Human Behaviour paskelbtas Many Smiles Collaboration tyrimas. Jį kartu suplanavo ir idėjos šalininkai, ir skeptikai. Dalyvavo 3 878 žmonės iš 19 šalių.
- Kai dalyviai sąmoningai šypsojosi arba mėgdžiojo šypsančių žmonių nuotraukas, jų laimės jausmas padidėjo. Šypsena galėjo ir sustiprinti esamą gerą nuotaiką, ir ją sukelti.
- Su rašikliu burnoje įrodymai buvo mažiau įtikinami.
- Tyrimo išankstinėje versijoje autoriai rašė, kad poveikis buvo panašaus dydžio kaip šiek tiek malonių nuotraukų žiūrėjimo.
Ką iš to pasiimti
- Šypsena – ne stebuklas, bet ir ne mitas. Ji gali šiek tiek pakelti nuotaiką, jei šypsaisi sąmoningai.
- Kai nuotaika prasta, pabandyk kelias sekundes sąmoningai nusišypsoti arba pažiūrėk į besišypsančio žmogaus nuotrauką ir ją pamėgdžiok. Būtent tokios užduotys tyrime veikė. Kainuoja nulį.
- Nevertink vieno garsaus tyrimo kaip galutinės tiesos. Kaip ir čia, tiesa dažnai paaiškėja tik po kelių pakartojimų.
- Jei prasta nuotaika užsitęsia savaites, šypsena jos neišspręs: verta pasikalbėti su artimais žmonėmis ar specialistu. Tyrimai rodo tik nedidelį poveikį.
Pastaba: tai bendra informacija, ne psichologo ar kito specialisto konsultacija.
Šaltiniai 3
- Acosta A. ir kt. (2016). Registered Replication Report: Strack, Martin, & Stepper (1988). Perspectives on Psychological Science. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27784749/
- Coles N. A. ir kt. (2022). A multi-lab test of the facial feedback hypothesis by the Many Smiles Collaboration. Nature Human Behaviour. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36266452/
- Ta pati tyrimo išankstinė versija (PsyArXiv, 2019). https://doi.org/10.31234/osf.io/cvpuw
Radai klaidą?
Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.

Komentarai
Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.