Kelias savaites susirašinėjote, susitikote, viskas atrodė gerai. O tada tyla. Žinutės „pristatyta“, bet atsakymo nėra. Jei tai pažįstama, nesi vienas ar viena.
Kaip dažnai tai nutinka
Psichologai G. Freedman, B. Le ir kolegos dviejose internetinėse apklausose (554 ir 747 JAV suaugusieji) klausė apie „ghostinimą“, t. y. santykių nutraukimą tiesiog nutraukiant bet kokį kontaktą. Bendraautorio Benjamino Le apibendrinimu:
- maždaug 25 % dalyvių sakė, kad juos „ghostino“ buvęs partneris;
- maždaug 20 % prisipažino patys taip pasielgę;
- su draugais tai buvo net dažniau: 38,6 % teigė, kad juos „ghostino“ draugas, o 31,7 % – kad patys taip pasielgė su draugu.
Kodėl tai taip skaudina
Tyrėjai L. Pancani, P. Riva ir kolegos 176 dalyvių paprašė prisiminti, kaip santykiai su jais buvo nutraukti: „ghostinant“ ar aiškiai pasakant. Prisiminę „ghostinimą“ dalyviai jautėsi labiau atstumti, o jų poreikis priklausyti ir kontroliuoti situaciją buvo labiau pažeistas nei prisiminusiųjų aiškų atsisakymą. Daugelio kitų emocijų, pavyzdžiui, pykčio ar liūdesio, skirtumai nebuvo reikšmingi.
2025 m. tos pačios grupės eksperimentuose (46 ir 90 dalyvių) žmonės kelias dienas kasdien po 15 minučių susirašinėjo su tyrėjų pagalbininku. Ketvirtą dieną šis arba tiesiog nustojo atsakinėti, arba aiškiai užbaigė pokalbį. Abu variantai buvo nemalonūs, bet po „ghostinimo“ neigiama reakcija atsirado lėčiau ir truko ilgiau. Autoriai mano, kad tai gali lemti neapibrėžtumas: nežinai, kas nutiko.
O kaip tiems, kurie „ghostina“? Kitų tyrėjų dviejų etapų apklausoje su 16–21 metų jaunimu draugų „ghostinimas“ laikui bėgant siejosi su didesniais depresiškumo požymiais patiems „ghostinusiems“. Romantinių partnerių „ghostinimas“ savijautai poveikio neturėjo.
Ką daryti
Jei nori užbaigti bendravimą:
- Parašyk trumpai ir aiškiai. Pvz.: „Buvo smagu pasikalbėti, bet nejaučiu, kad tarp mūsų kas nors būtų. Linkiu sėkmės.“ To pakanka.
- Nereikia ilgų paaiškinimų. Užtenka aiškumo, kad žmogus nelauktų.
- Jei grėsmė saugumui ar tave persekioja, tiesiog nutraukti kontaktą ir užblokuoti yra visiškai pagrįsta.
Jei tave „ghostino“:
- Neieškok paslėptų prasmių. Tyrėjų manymu, skausmą gali stiprinti neapibrėžtumas, tad gali sau pasakyti: tyla irgi yra atsakymas.
- Jei reikia taško, parašyk vieną kartą. Pvz.: „Suprantu, kad nebenori bendrauti. Viso gero.“ Toliau laukti atsakymo nebūtina.
- Pasikalbėk su draugu. Pancani tyrime „ghostinimas“ labiausiai pažeidė priklausymo jausmą, o būtent jį palaiko artimi žmonės.
Tai nėra psichologo konsultacija. Jei ilgai jautiesi prislėgtas ar prislėgta, kreipkis į specialistą.
Šaltiniai 5
- G. Freedman, D. N. Powell, B. Le, K. D. Williams, „Ghosting and destiny“, Journal of Social and Personal Relationships, 2019, 36(3): https://doi.org/10.1177/0265407517748791
- B. Le, „What Do We Know About Ghosting?“, Psychology Today, 2018: https://www.psychologytoday.com/us/blog/close-encounters/201803/what-do-we-know-about-ghosting
- L. Pancani, D. Aureli, P. Riva, Cyberpsychology, 2022, 16(2), str. 9: https://cyberpsychology.eu/article/view/14691
- M. Telari, L. Pancani, P. Riva, „The phantom pain of ghosting“, Computers in Human Behavior, 2025: https://doi.org/10.1016/j.chb.2025.108756
- Forrai, Koban, Matthes, „Short-sighted ghosts“, Telematics and Informatics, 2023, 80, 101969: https://researchr.org/publication/ForraiKM23
Radai klaidą?
Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.


Komentarai
Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.