Ištrinti programėlę, „digital detox“ savaitgaliui, mėnuo be „Instagram“. Kiekvienas esame bent kartą pažadėję sau mažiau naršyti. Ar tai iš tikrųjų padeda? Mokslas atsako įdomiau nei „taip“ ar „ne“.
Eksperimentas: savaitė be socialinių tinklų
2022 m. Bato universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrėjai atliko atsitiktinių imčių eksperimentą su 154 suaugusiaisiais, kurių vidutinis amžius buvo 29,6 metų. Pusė dalyvių savaitę nesinaudojo „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“ ir „TikTok“, kita pusė naršė kaip įprastai.
Po savaitės pertrauką dariusiųjų grupėje buvo reikšmingai geresnė savijauta ir mažiau depresijos bei nerimo simptomų. Įdomu tai, kad nerimo sumažėjimą iš dalies paaiškino būtent mažiau laiko, praleisto „TikTok“.
Bet ne viskas taip paprasta
2025 m. žurnale Scientific Reports paskelbta metaanalizė apjungė 10 tyrimų su 4674 dalyviais. Ji tyrė, ar visiškas atsijungimas nuo socialinių tinklų keičia teigiamas ir neigiamas emocijas bei pasitenkinimą gyvenimu. Rezultatas: reikšmingo poveikio nerasta, ir jis nepriklausė nuo pertraukos trukmės. Autoriai pažymi, kad tyrimų metodai labai skyrėsi, todėl išvadas reikia vertinti atsargiai.
Kita 2025 m. metaanalizė, paskelbta žurnale European Journal of Investigation in Health, Psychology and Education, apjungė 10 atsitiktinių imčių tyrimų su 1491 dalyviu ir žiūrėjo į depresijos simptomus. Čia rezultatas kitoks: sumažinus naudojimąsi socialiniais tinklais, depresijos simptomų reikšmingai sumažėjo, nors poveikis buvo nedidelis. Intervencijų, kai naudojimas buvo mažinamas, poveikis buvo maždaug dvigubai didesnis nei visiškos abstinencijos, tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Autoriai ragina atlikti daugiau kokybiškų ir ilgalaikių tyrimų.
Ką iš to pasiimti
Moksliniai duomenys dar nėra vienareikšmiški, bet iš jų galima išsinešti kelias praktiškas idėjas:
- Nebūtina „viskas arba nieko“. Jei visiškas metimas atrodo neįmanomas, pradėk nuo mažinimo. Tyrimuose tai irgi buvo siejama su mažesniais depresijos simptomais.
- Pasitikrink, kiek iš tikrųjų naršai. Telefono ekrano laiko statistika parodys, kurios programėlės „suvalgo“ daugiausia laiko.
- Nusistatyk ribą konkrečiai programėlei. Bato universiteto eksperimente nerimo pokytis buvo susijęs būtent su „TikTok“ laiko sumažėjimu, tad verta pradėti nuo tos programėlės, kuri tau labiausiai įtraukia.
- Išbandyk savaitę. Savaitė yra pakankamai trumpa, kad ištvertum, o eksperimente jos užteko, kad būtų užfiksuotas pagerėjimas.
- Stebėk save. Pasibaigus savaitei paklausk savęs, kaip jautiesi. Skirtingų tyrimų rezultatai nesutampa, tad svarbiausia, ką pastebi tu.
Pastaba: tai bendra informacija, ne psichologo ar gydytojo konsultacija. Jei ilgai jautiesi prislėgtas ar nerimauji, kreipkis į specialistą.
Šaltiniai 3
- Lambert J ir kt. Taking a One-Week Break from Social Media Improves Well-Being, Depression, and Anxiety: A Randomized Controlled Trial. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking. 2022;25(5):287–293. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35512731/
- Lemahieu L ir kt. The effects of social media abstinence on affective well-being and life satisfaction: a systematic review and meta-analysis. Scientific Reports. 2025;15:7581. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/40038410/
- May W, Malouff JM, Meynadier J. Reducing Social Media Use Decreases Depression Symptoms: A Meta-Analysis of Randomised Controlled Trials. Eur J Investig Health Psychol Educ. 2025;15(11):222. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/41294782/
Radai klaidą?
Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.
Komentarai
Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.