Manai, kad visi į tave žiūri? Eksperimente gėdingus marškinėlius vilkintys studentai spėjo, kad juos įsidėmės 46 % žmonių, o įsidėmėjo 23 %

Pavėlavus įeini į auditoriją su nevykusia šukuosena ar dėme ant džemperio, ir atrodo, kad visi tik ir žiūri į tave. Psichologai tam turi pavadinimą: prožektoriaus efektas (angl. spotlight effect).

Eksperimentas su Barry Manilow marškinėliais

2000 m. psichologai Thomas Gilovich, Victoria Husted Medvec ir Kenneth Savitsky paskelbė tyrimą žurnale Journal of Personality and Social Psychology. Pirmame eksperimente 15 Kornelio universiteto studentų turėjo apsivilkti marškinėlius su dideliu dainininko Barry Manilow atvaizdu. Tyrėjų teigimu, jis tarp studentų nebuvo itin populiarus, o išankstiniai pokalbiai su dalyviais patvirtino, kad dauguma tokiais marškinėliais jaustųsi nejaukiai.

Su jais studentas trumpam įeidavo į kambarį, kuriame sėdėjo kiti dalyviai, o tada turėdavo spėti, kiek iš jų galėtų pasakyti, kas pavaizduotas ant marškinėlių.

Rezultatas: vidutiniškai spėta, kad atvaizdą įsidėmėjo 46 % žmonių. Iš tikrųjų – 23 %, t. y. perpus mažiau.

Antrame eksperimente dalyviai patys rinkosi marškinėlius su žmogumi, su kuriuo jiems buvo malonu būti siejamiems (Bob Marley, Jerry Seinfeld ar Martin Luther King Jr.). Spėjimas – 48 %, o tikrasis skaičius – vos 8 %. Patys autoriai pažymi, kad tokį didelį skirtumą greičiausiai lėmė tai, kad stebėtojų pildoma anketa šįkart buvo įdomesnė ir labiau atitraukė dėmesį.

Kodėl taip nutinka? Pasak autorių, mes remiamės savo pačių labai ryškia patirtimi („aš jaučiu tuos marškinėlius kiekvieną sekundę“) ir nepakankamai pakoreguojame, kad kiti jos neturi.

O kaip su klaidomis?

2001 m. tie patys tyrėjai (Savitsky, Epley ir Gilovich) keturiuose tyrimuose rado: žmonės, kurie įsivaizdavo socialinę klaidą, patyrė viešą nesėkmę sprendžiant užduotis ar buvo apibūdinti gėdingai, tikėjosi, kad kiti juos vertins griežčiau, nei vertino iš tikrųjų. Viena priežasčių – mes per daug susikoncentruojame į savo nesėkmę ir pamirštame aplinkybes, į kurias atsižvelgia stebintieji.

Kaip tai panaudoti

1. Prisimink skaičių. Kai atrodo, kad „visi pastebėjo“, primink sau: eksperimente pastebėjo perpus mažiau, nei manyta.
2. Pakeisk perspektyvą. Paklausk savęs: ar aš prisimenu, ką vakar vilkėjo žmogus šalia manęs? Greičiausiai ne, nes galvojai apie save. Kiti taip pat.
3. Suklydai? Tęsk. Dažnai pati klaida kitiems lieka mažesnė, nei tau atrodo.
4. Išbandyk mažais žingsniais. Užduok klausimą paskaitoje ar apsivilk tai, ką seniai norėjai, ir stebėk, kiek žmonių iš tikrųjų sureaguoja.

Tai ne psichologo konsultacija. Jei socialinis nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasikalbėti su specialistu.