Pirkėja prie lentynos su uogienėmisDI sugeneruota nuotrauka
Psichologija/2026 m. lapkričio 9 d.

24 ar 6 uogienių rūšys? Garsiame eksperimente iš mažesnio pasirinkimo pirko dažniau, bet 50 eksperimentų metaanalizė vidutinio poveikio beveik nerado

2 min. skaitymo3 šaltiniaiDalintisKomentarai

Valandą renkiesi serialą „Netflix“ ir galiausiai nieko nežiūri. Prekybos centre stovi prieš 40 jogurtų rūšių ir išeini be nieko. Atrodo, kad kuo daugiau pasirinkimų, tuo sunkiau. Bet ar tikrai?

Garsusis uogienių eksperimentas

2000 m. žurnale Journal of Personality and Social Psychology Sheena Iyengar ir Mark Lepper paskelbė tris eksperimentus. Pirmajame prekybos centre buvo įrengtas uogienių degustacijos stendas, kuriame būdavo arba 24, arba 6 rūšys.

Kituose eksperimentuose žmonės taip pat dažniau pirko šokoladą ar rašė papildomą rašinį, kai turėjo 6 variantus, o ne 24 ar 30. Be to, jie labiau buvo patenkinti savo pasirinkimu.

Reklama
Google AdSenseStraipsnio viduje · prisitaikanti300 × 250

Bet ne viskas taip paprasta

2010 m. Journal of Consumer Research Benjamin Scheibehenne, Rainer Greifeneder ir Peter Todd apibendrino 50 eksperimentų (63 sąlygos, 5 036 dalyviai). Vidutinis „per didelio pasirinkimo“ poveikis buvo beveik nulinis, o rezultatai tarp tyrimų labai skyrėsi: vieni rado stiprų poveikį, kiti jokio, o kai kurie net tai, kad daugiau pasirinkimų padeda.

2015 m. Journal of Consumer Psychology paskelbtoje metaanalizėje (Chernev, Böckenholt, Goodman; 99 stebėjimai, 7 202 dalyviai) rasta, kada didelis pasirinkimas labiau trukdo:

Atsižvelgus į šiuos veiksnius, poveikis buvo reikšmingas.

Kaip tai pritaikyti

  1. Pirmiausia nuspręsk, ko nori. Prieš perkant telefoną ar ausines, užsirašyk 2–3 svarbiausius kriterijus. Tada didelis pasirinkimas mažiau trukdo.
  2. Susiaurink iki kelių variantų. Naudok filtrus ir palygink tik 3–5 geriausius.
  3. Smulkiems sprendimams – taisyklė. Pavyzdžiui: „Renkuosi pirmą serialą, kurio įvertinimas man tinka.“
  4. Nebijok didelio pasirinkimo, jei žinai, ko ieškai. Metaanalizės rodo, kad jis ne visada kenkia.

Tai ne psichologo konsultacija.

Šaltiniai 3
  1. Iyengar S. S., Lepper M. R. (2000). When choice is demotivating: can one desire too much of a good thing? Journal of Personality and Social Psychology, 79(6), 995–1006. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11138768/ (viso teksto kopija: https://faculty.washington.edu/jdb/345/345%20Articles/Iyengar%20&%20Lepper%20(2000).pdf)
  2. Scheibehenne B., Greifeneder R., Todd P. M. (2010). Can There Ever Be Too Many Options? A Meta-Analytic Review of Choice Overload. Journal of Consumer Research, 37, 409–425. https://doi.org/10.1086/651235
  3. Chernev A., Böckenholt U., Goodman J. (2015). Choice overload: A conceptual review and meta-analysis. Journal of Consumer Psychology, 25, 333–358. https://doi.org/10.1016/j.jcps.2014.08.002

Radai klaidą?

Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.

Komentarai

Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.

Reklama
Google AdSense970 × 250300 × 250

Skaityk toliau

Visi straipsniai →
Mergina vakare žiūri į telefonąDI sugeneruota nuotrauka
Psichologija

Tave „ghostino“? Apklausose apie ketvirtadalį žmonių teigė, kad partneris dingo be žodžio, o eksperimente toks dingimas skaudino ilgiau nei aiškus „ne“

Psichologija✦

Dunningo-Krugerio efektas: 1999 m. tyrime silpniausi dalyviai save vertino aukščiau vidurkio, bet populiarus „kvailumo kalno“ grafikas – ne iš jo

Psichologija77 %

Nenori eiti, bet sutinki, nes nepatogu atsisakyti? Tyrime 77 % žmonių prisipažino taip darę, bet eksperimentai rodo: atsisakymas nuvilia mažiau, nei manai