Psichologija/2026 m. lapkričio 11 d.

Brauki pažinčių programėlėje ir visi atrodo „ne tie“? Tyrimuose tikimybė priimti profilį nuo pirmo iki paskutinio nukrito vidutiniškai 27 %

2 min. skaitymo3 šaltiniaiDalintisKomentarai

Vakaras, lova, programėlė. Pirmi keli profiliai dar įdomūs, bet po dvidešimto jau brauki kairėn beveik nežiūrint. Atrodo, kad normalių žmonių tiesiog nėra. Tyrimai rodo, kad problema gali būti ne pasirinkimas, o pats braukimas.

Ką rado tyrėjai

2020 m. žurnale „Social Psychological and Personality Science“ T. M. Pronk ir J. J. A. Denissen paskelbė trijų eksperimentų tyrimą. Juose dalyvavo 315, 158 ir 305 žmonės, kurie peržiūrėjo nuo 40 iki 90 pažinčių profilių ar nuotraukų.

Reklama
Google AdSenseStraipsnio viduje · prisitaikanti300 × 250

Daugiau pasirinkimo – mažiau pasitenkinimo

Kitame eksperimente (J. D. D’Angelo ir C. L. Toma, 2017, „Media Psychology“) studentai rinkosi partnerį iš 6 arba iš 24 profilių. Po savaitės tie, kurie rinkosi iš 24, buvo mažiau patenkinti savo pasirinkimu. C. L. Toma Viskonsino universiteto pranešime sakė, kad pasirinkimų peržiūra gali sukurti įspūdį, jog „pas kaimyną žolė visada žalesnė“.

O 2025 m. Flinderso universiteto (Australija) sisteminėje apžvalgoje, kurioje sujungti 45 tyrimai, daugiau nei 85 % jų rado reikšmingą ryšį tarp pažinčių programėlių naudojimo ir prastesnio kūno įvaizdžio, o beveik pusė – su neigiamais psichikos sveikatos rodikliais.

Kaip naudotis programėlėmis protingiau

  1. Apribok sesiją. Tyrėjai rašo, kad žmonėms gali būti naudinga apriboti paiešką. Pvz., nusistatyk 10–15 profilių per kartą ir užsidaryk programėlę.
  2. Daryk pertraukas. Pronk ir Denissen siūlo net svarstyti po vieną potencialų partnerį vienu metu, o ne žiūrėti dešimtis iš eilės.
  3. Pastebėk, kada brauki automatiškai. Jei paskutinių 10 aprašymų net neperskaitei, tai ženklas sustoti, o ne tęsti.
  4. Duok šansą tiems, kuriuos jau pasirinkai. Užuot ieškojus „dar geresnio“, pasikalbėk su atitikmenimis, kuriuos jau turi.
  5. Nelygink savęs su nuotraukomis. Jei po programėlės jautiesi prasčiau dėl savo išvaizdos, padaryk ilgesnę pertrauką.

Šis tekstas nėra psichologo konsultacija. Tai mokslinių tyrimų apžvalga.

Šaltiniai 3
  1. Pronk, T. M., Denissen, J. J. A. (2020). A Rejection Mind-Set: Choice Overload in Online Dating. Social Psychological and Personality Science, 11(3), 388–396. https://doi.org/10.1177/1948550619866189
  2. D’Angelo, J. D., Toma, C. L. (2017). There Are Plenty of Fish in the Sea. Media Psychology, 20(1), 1–27. Viskonsino universiteto pranešimas: https://news.wisc.edu/online-dating-study-shows-too-many-choices-can-lead-to-dissatisfaction
  3. Bowman ir kt. (2025). Dating apps and their relationship with body image, mental health and wellbeing: A systematic review. Computers in Human Behavior. Flinderso universiteto pranešimas: https://news.flinders.edu.au/blog/2025/01/09/dating-apps-and-body-image-risks/

Radai klaidą?

Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.

Komentarai

Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.

Reklama
Google AdSense970 × 250300 × 250

Skaityk toliau

Visi straipsniai →
Mergina vakare žiūri į telefonąDI sugeneruota nuotrauka
Psichologija

Tave „ghostino“? Apklausose apie ketvirtadalį žmonių teigė, kad partneris dingo be žodžio, o eksperimente toks dingimas skaudino ilgiau nei aiškus „ne“

Psichologija✦

Dunningo-Krugerio efektas: 1999 m. tyrime silpniausi dalyviai save vertino aukščiau vidurkio, bet populiarus „kvailumo kalno“ grafikas – ne iš jo

Psichologija77 %

Nenori eiti, bet sutinki, nes nepatogu atsisakyti? Tyrime 77 % žmonių prisipažino taip darę, bet eksperimentai rodo: atsisakymas nuvilia mažiau, nei manai