Viename lange kursinis, kitame „Netflix“, telefone trys pokalbiai. Jautiesi produktyvus? Psichologijos tyrimai sako, kad tai greičiausiai iliuzija.
Šokinėjimas kainuoja laiko
2001 m. Joshua Rubinsteinas, Jeffrey Evansas ir Davidas Meyeris atliko keturis eksperimentus: dalyviai pakaitomis sprendė matematikos uždavinius arba klasifikavo geometrines figūras. Kiekvienas perjungimas tarp užduočių kainavo laiko, ir ši kaina augo, kai taisyklės buvo sudėtingesnės.
Amerikos psichologų asociacija (APA) aiškina, kad vienas perjungimas kartais kainuoja tik kelias dešimtąsias sekundės dalis, bet nuolat šokinėjant pirmyn atgal tai susideda. Pasak Meyerio, net trumpi „protiniai stabtelėjimai“ keičiant užduotis gali kainuoti iki 40 % produktyvaus laiko.
Kas daro daugiausia, tam sekasi ne geriausiai
Ophir, Nass ir Wagner (2009) palygino žmones, kurie daug ir mažai naudojasi keliomis medijomis vienu metu. Tie, kurie tai daro daug, lengviau blaškėsi dėl nereikšmingų dirgiklių ir, netikėtai, prasčiau atliko užduočių perjungimo testą. Tiesa, 2017 m. pakartojimai ir metaanalizė šį ryšį su išsiblaškymu laboratorijoje suabejojo, tad tai ne galutinis atsakymas.
Jutos universitete atliktas tyrimas (Sanbonmatsu ir kt., 2013) parodė dar daugiau. Žmonės, kurie dažniausiai daro kelis darbus vienu metu, nėra tie, kuriems tai sekasi geriausiai. Atvirkščiai: daugiaužduotiškumas siejosi su prastesniais tikrais gebėjimais, o savo gebėjimus dalyviai gerokai pervertino. Tai sąsajos, ne įrodytas priežastinis ryšys. Tyrėjų teigimu, žmonės dažnai šokinėja tarp užduočių todėl, kad sunkiau atsiriboja nuo trukdžių.
„Supertaskeriai“ yra retenybė
Watsono ir Strayerio (2010) tyrime 200 dalyvių vairavo simuliatoriuje ir kartu sprendė sudėtingą atminties užduotį. Daugumos rezultatai reikšmingai suprastėjo. Tik 2,5 % dalyvių neparodė jokio suprastėjimo. Tikimybė, kad esi vienas iš jų, nedidelė.
O kalbėtis telefonu vairuojant ypač pavojinga. Strayerio ir Johnstono (2001) simuliatoriaus eksperimentuose pokalbiai tiek laikant telefoną rankoje, tiek naudojant laisvų rankų įrangą dvigubai padidino nepastebėtų eismo signalų skaičių ir sulėtino reakciją. Radijo ar audioknygos klausymasis vairavimui netrukdė.
4 būdai dirbti protingiau
- Grupuok panašius darbus. Atsakyk į visus laiškus ar žinutes vienu kartu, o ne kas 5 minutes.
- Sunkiausiai užduočiai skirk atskirą bloką. Kuo sudėtingesnė užduotis, tuo brangiau kainuoja perjungimas.
- Išjunk pranešimus, kai mokaisi ar dirbi kažką svarbaus.
- Vairuodamas nesikalbėk telefonu, net ir su laisvų rankų įranga.
Trumpai
Smegenys perjunginėja užduotis, o ne daro jas vienu metu. Kiekvienas perjungimas kainuoja laiko. Daryk vieną dalyką, užbaik jį ir tik tada imkis kito.
Pastaba: tai bendro pobūdžio informacija, ne psichologo konsultacija.
Šaltiniai 7
- Rubinstein, J. S., Meyer, D. E., Evans, J. E. (2001). Executive control of cognitive processes in task switching. JEP: HPP: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11518143/
- APA. Multitasking: Switching costs: https://www.apa.org/topics/research/multitasking
- Ophir, E., Nass, C., Wagner, A. D. (2009). Cognitive control in media multitaskers. PNAS: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19706386/
- Sanbonmatsu, D. M. ir kt. (2013). Who multi-tasks and why? PLoS ONE: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23372720/
- Watson, J. M., Strayer, D. L. (2010). Supertaskers. Psychonomic Bulletin & Review: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/20702865/
- Strayer, D. L., Johnston, W. A. (2001). Driven to distraction. Psychological Science: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11760132/
- Wiradhany, W., Nieuwenstein, M. R. (2017). Cognitive control in media multitaskers: Two replication studies and a meta-analysis: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5662702/
Radai klaidą?
Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.
Komentarai
Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.