„Pristatymą padarysiu per vakarą.“ Po trijų vakarų dar renkiesi šriftą. Jei skamba pažįstamai, tai ne tingumas. Psichologai tam turi pavadinimą: planavimo klaida (angl. planning fallacy). Terminą pasiūlė D. Kahnemanas ir A. Tversky, o rašytojas D. Hofstadteris 1979 m. knygoje „Gödel, Escher, Bach“ jį apibendrino kaip dėsnį: viskas visada užtrunka ilgiau, nei tikiesi, net kai įvertini šį dėsnį.
Ką rodo tyrimai
1994 m. psichologai Buehleris, Griffinas ir Rossas paklausė 37 Kanados Vaterlo universiteto studentų, kada jie baigs baigiamąjį darbą. Vidutinė prognozė buvo 33,9 dienos, o iš tikrųjų darbas užtruko vidutiniškai 55,5 dienos. Savo prognozės laiku spėjo vos 29,7 % studentų. Įdomiausia, kad net prognozę „jei viskas eis kuo blogiau“ (vidutiniškai 48,6 dienos) laiku įvykdė mažiau nei pusė.
Kodėl taip nutinka? Tame pačiame darbe tyrėjai pastebėjo, kad planuodami žmonės galvoja apie ateities planą, bet beveik neprisimena, kaip jiems sekėsi anksčiau.
3 patikrinti būdai planuoti realistiškiau
- Prisimink ir susiek. Buehlerio ir kolegų eksperimente vien prisiminti ankstesnes užduotis nepakako. Bet tie, kurie aprašė, kaip ankstesnė patirtis susijusi su dabartine užduotimi, prognozavo ilgesnį laiką, ir laiku užduotį atliko 60 % jų, palyginti su 29,3 % kontrolinėje grupėje. Taigi prieš sakant „per vakarą“ paklausk savęs: kiek iš tikrųjų užtruko paskutinis panašus darbas ir kodėl?
- Suskaidyk užduotį. Krugerio ir Evanso 2004 m. straipsnis vadinasi taip: „Jei nenori vėluoti, išvardyk: išskaidymas mažina planavimo klaidą.“ Užrašyk visus žingsnius: surasti šaltinius, padaryti skaidres, peržiūrėti, išsiųsti. Kiekvienas žingsnis primena laiką, kurį kitaip pamirštum.
- Planuok nuo galo. 2016 m. keturiuose eksperimentuose Wiese, Buehleris ir Griffinas lygino planavimą nuo pradžios ir nuo galutinio tikslo atgal. Planuojant atgal prognozės buvo ilgesnės, o viename eksperimente ir mažiau šališkos. Pradėk nuo „penktadienį 9:00 pristatau“ ir eik atgal iki šiandienos.
Bonusas: nuspręsk, kur ir kada dirbsi. Koole ir van ‘t Spijkerio 2000 m. eksperimente dalyviai, sudarę konkretų planą, kur ir kada atliks užduotį, prognozavo dar optimistiškiau, bet užduotį atliko dar dažniau, todėl skirtumas tarp plano ir realybės sumažėjo. Tyrėjų duomenimis, tai lėmė mažiau pertraukimų dirbant.
Tai ne specialisto konsultacija. Jei atidėliojimas ar nerimas dėl terminų trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasikalbėti su psichologu.
Šaltiniai 5
- Buehler, R., Griffin, D., Ross, M. (1994). Exploring the “planning fallacy”. Journal of Personality and Social Psychology, 67(3), 366–381: https://web.mit.edu/curhan/www/docs/Articles/biases/67_J_Personality_and_Social_Psychology_366,_1994.pdf
- Kruger, J., Evans, M. (2004). If you don’t want to be late, enumerate: Unpacking reduces the planning fallacy. Journal of Experimental Social Psychology, 40, 586–598: https://doi.org/10.1016/j.jesp.2003.11.001
- Wiese, Buehler, Griffin (2016). Backward planning. Judgment and Decision Making: https://doi.org/10.1017/s1930297500007269
- Koole, S. L., van ‘t Spijker, N. (2000). Overcoming the planning fallacy through willpower. European Journal of Social Psychology, 30, 873–888: https://research.vu.nl/ws/files/1681741/Koole%20European%20Journal%20of%20Social%20Psychology%2030%202000%20u.pdf
- Kahneman, D., Tversky, A. Intuitive prediction: Biases and corrective procedures (perspausdinta knygoje „Judgment Under Uncertainty“, 1982): https://www.cambridge.org/core/books/judgment-under-uncertainty/intuitive-prediction-biases-and-corrective-procedures/3A2F2ECDC508C662BE17C0FE5FD73C90
Radai klaidą?
Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.
Komentarai
Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.