Kaip atsiprašyti, kad tau atleistų? 755 žmonių tyrime svarbiausia buvo prisiimti atsakomybę, o prašyti atleidimo – mažiausiai svarbu

Pavėlavai į draugo gimtadienį, pamiršai atsakyti į svarbią žinutę ar nuvylei kolegą. Atrašai „sorry“ ir tikiesi, kad bus gerai. Bet ar to užtenka? Tyrimai rodo, kad atsiprašymai būna labai skirtingi.

Tyrimas: 6 atsiprašymo dalys

2016 m. žurnale Negotiation and Conflict Management Research Ohajo valstijos universiteto profesorius emeritas Roy Lewicki ir kolegos Beth Polin ir Robert Lount paskelbė dviejų eksperimentų rezultatus. Juose dalyvavo 755 žmonės: 333 suaugusieji, atrinkti internetu, ir 422 studentai.

Dalyviai įsivaizdavo, kad yra vadovai, samdantys darbuotoją, kuris ankstesniame darbe neteisingai užpildė kliento mokesčių deklaraciją ir dėl to atsiprašė. Jie vertino atsiprašymus, kuriuose buvo nuo vienos iki visų šešių dalių:

1. Apgailestavimo išreiškimas
2. Paaiškinimas, kas nutiko
3. Atsakomybės pripažinimas
4. Atgailos pareiškimas (pažadas, kad nepasikartos)
5. Pasiūlymas ištaisyti žalą
6. Prašymas atleisti

Kas veikė geriausiai

• Kuo daugiau dalių, tuo veiksmingesnis atsiprašymas. Taip buvo abiejuose eksperimentuose.
• Svarbiausia – prisiimti atsakomybę. „Pasakyk, kad tai tavo kaltė, kad suklydai“, – universiteto pranešime cituojamas R. Lewicki.
• Antra – pasiūlyti ištaisyti žalą. Pasak jo, „kalbėti pigu“, o pasiūlymu ištaisyti tu įsipareigoji veikti.
• Apgailestavimas, paaiškinimas ir atgaila buvo maždaug vienodai svarbūs.
• Mažiausiai svarbu – prašyti atleidimo. „Tai ta dalis, kurią gali praleisti, jei reikia“, – sakė R. Lewicki.

Dar vienas radinys: žmonės sunkiau priimdavo atsiprašymą, kai klaida buvo susijusi su sąžiningumu (darbuotojas klaidą padarė sąmoningai), o ne su kompetencija (jis tiesiog nežinojo taisyklių).

Kaip tai pritaikyti

Pavyzdys po pavėlavimo:

• ❌ „Atsiprašau, jei supykai.“
• ✅ „Atsiprašau, kad pavėlavau valandą. Tai mano kaltė: neįvertinau laiko. Kitą kartą išvažiuosiu anksčiau. Leisk man nupirkti tau kavos.“

Trumpa schema:

1. Pasakyk, ką padarei („pavėlavau“, o ne „taip išėjo“).
2. Prisiimk atsakomybę („tai mano kaltė“).
3. Pasiūlyk, kaip ištaisyti (padėti, kompensuoti, perdaryti).
4. Pasakyk, kad gailiesi, ir trumpai paaiškink – bet be pasiteisinimų.
5. Pažadėk, kad stengsiesi nepasikartoti.

Prašyti „atleisk man“ nėra draudžiama, bet tyrime tai buvo mažiausiai svarbi dalis.

Tai ne psichologo konsultacija. Jei santykiuose kyla rimtų konfliktų, verta pasikalbėti su specialistu.