Širdis daužosi prieš egzaminą, darbo pokalbį ar nemalonų pokalbį su draugu. Dažnas patarimas – „nusiramink“. Bet psichologai siūlo ką kita: pirmiausia pasakyk, ką jauti.
Ką rodo tyrimai
Smegenys. 2007 m. Psychological Science Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) psichologas Matthew Lieberman ir kolegos paskelbė funkcinio magnetinio rezonanso tyrimą. Kai dalyviai įvardydavo neigiamuose vaizduose matomą emociją, jų migdolinio kūno (smegenų srities, susijusios su emocijomis) ir kitų limbinės sistemos sričių atsakas buvo mažesnis nei kitaip apdorojant tuos pačius vaizdus. Tuo pat metu suaktyvėjo dešinė ventrolaterinė prefrontalinė žievė.
Baimė realiame gyvenime. 2012 m. tame pačiame žurnale paskelbtame tyrime (Kircanski, Lieberman, Craske) vorų bijantys žmonės kelis kartus buvo susidūrę su gyvu voru. Vieni tuo metu įvardydavo savo jausmus, kiti bandė situaciją permąstyti, treti blaškė dėmesį, o ketvirti tiesiog žiūrėjo į vorą. Po savaitės, kai dalyviams parodytas kitas voras kitoje aplinkoje:
- jausmus įvardijusiųjų odos laidumo reakcija (fiziologinis baimės rodiklis) buvo mažesnė nei kitų grupių;
- jie šiek tiek drąsiau artinosi prie voro nei dėmesį blaškiusieji;
- bet pačių nurodoma baimė nuo kitų grupių nesiskyrė.
Be to, kuo daugiau nerimo ir baimės žodžių žmonės vartojo susidūrę su voru, tuo labiau vėliau sumažėjo jų baimės reakcija.
Apžvalga. 2018 m. Emotion Review apžvalgoje Jared Torre ir Matthew Lieberman jausmo įvardijimą vadina netiesiogine emocijų reguliacija: jis gali net neatrodyti kaip savęs raminimas, bet poveikis panašus į sąmoningų emocijų valdymo būdų.
Kaip tai išbandyti
- Sustok ir įvardyk. Tyliai ar garsiai: „Jaučiu nerimą“, „Esu įsiutęs (-usi)“, „Man liūdna“.
- Būk tikslesnis (-ė). Ne tik „blogai“, o „jaučiu gėdą“ ar „bijau, kad suklysiu“.
- Užsirašyk. Prieš svarbų įvykį parašyk vieną sakinį apie tai, ką jauti.
- Nesitikėk stebuklo. Tyrime su vorais žmonės nesijautė mažiau išsigandę, nors jų kūno reakcija buvo mažesnė.
Tai ne psichologo konsultacija. Jei nerimas ar baimė trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistą.
Šaltiniai 3
- Lieberman M. D. ir kt. (2007). Putting feelings into words: affect labeling disrupts amygdala activity in response to affective stimuli. Psychological Science, 18(5), 421–428. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17576282/
- Kircanski K., Lieberman M. D., Craske M. G. (2012). Feelings into words: contributions of language to exposure therapy. Psychological Science, 23(10), 1086–1091. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22902568/
- Torre J. B., Lieberman M. D. (2018). Putting Feelings Into Words: Affect Labeling as Implicit Emotion Regulation. Emotion Review, 10(2), 116–124. https://doi.org/10.1177/1754073917742706
Radai klaidą?
Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.
Komentarai
Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.