Jautiesi, kad tuoj visi supras, jog „nieko nemoki“? Apžvalga: apsimetėlio jausmą tyrimuose patiria nuo 9 iki 82 % žmonių

Gavai stažuotę, išlaikei egzaminą ar pirmą kartą pristatei projektą, o galvoje sukasi: „Man tiesiog pasisekė. Netrukus visi supras, kad aš čia per klaidą.“ Jei atpažįsti save, nesi vienas. Psichologai tam turi net pavadinimą.

Iš kur šis terminas

Psichologės Pauline Clance ir Suzanne Imes 1978 m. aprašė „apsimetėlio fenomeną“ (angl. impostor phenomenon) straipsnyje apie aukštų rezultatų pasiekusias moteris. Plačiau apie jį pradėta kalbėti po Clance knygos 1985 m. Žmonės, kurie jaučiasi „apsimetėliais“, savo sėkmę dažnai priskiria išoriniams veiksniams, pavyzdžiui, sėkmei ar kitų pagalbai, o nesėkmes laiko įrodymu, kad yra nekompetentingi.

Ką rodo 62 tyrimai

2020 m. žurnale Journal of General Internal Medicine paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje mokslininkai išanalizavo 62 tyrimus, kuriuose dalyvavo 14 161 žmogus. Pagrindiniai rezultatai:

• Paplitimas labai skyrėsi: nuo 9 iki 82 %. Tai daugiausia priklausė nuo to, kokiu klausimynu ir kokia riba jis buvo matuojamas.
• Tai ne vien moterų reikalas. Nors pirmieji tyrimai daugiausia nagrinėjo moteris, pusė tyrimų, tikrinusių lyčių skirtumus, jų nerado. Reiškinys būdingas ir vyrams, ir moterims, nuo paauglių iki karjeros pabaigoje esančių profesionalų.
• Su amžiumi nebūtinai praeina. Pusė iš šešių tyrimų, vertinusių amžiaus įtaką, nustatė, kad simptomai su amžiumi mažėja, o kita pusė to nenustatė.
• Jis dažnai eina kartu su depresija ir nerimu ir siejamas su prastesniu darbu, mažesniu pasitenkinimu darbu bei perdegimu.

Svarbu žinoti ir tai, ko mokslas dar nežino: apžvalgos autoriai nerado nė vieno paskelbto tyrimo, kuriame būtų vertinti šio sindromo gydymo būdai. Taigi internete populiarūs „5 žingsniai, kaip atsikratyti apsimetėlio sindromo“ dažniausiai nėra patikrinti tyrimais.

Ką gali daryti jau dabar

1. Kalbėk apie tai. Apžvalgos autoriai pastebi, kad tokius jausmus patiriantys žmonės dažnai mano esantys „vieninteliai“, todėl izoliuojasi dar labiau. Jie siūlo grupes, kuriose bendraamžiai ar kolegos dalijasi abejonėmis. Pradėk nuo vieno žmogaus, kuriuo pasitiki: tikėtina, kad jis pažįsta tą jausmą.
2. Užsirašyk faktus, ne jausmus. Jei automatiškai sakai „man tiesiog pasisekė“, susirašyk, ką konkrečiai padarei: kiek ruošeisi, ką išsprendei, kokį grįžtamąjį ryšį gavai. Tai ne mokslinis gydymas, o būdas pažiūrėti į savo indėlį be minčių filtro.
3. Atskirk jausmą nuo ženklo. Tai, kad jautiesi nepasiruošęs, dar nereiškia, kad toks esi.
4. Stebėk savo savijautą. Kadangi apsimetėlio jausmas dažnai būna kartu su nerimu ir depresija, jei jis ilgai trukdo miegoti, mokytis ar dirbti, verta kreiptis į psichologą.

Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia psichologo ar gydytojo konsultacijos.