Atrodo logiška: išimi vištieną iš pakuotės, perplauni po čiaupu ir jautiesi, kad padarei kažką švaraus. Tik mokslas sako ką kita.
Ką parodė eksperimentas
2019 m. JAV žemės ūkio departamentas (USDA) paskelbė stebėjimo tyrimą, kurį atliko RTI International ir Šiaurės Karolinos valstijos universitetas. Jame dalyvavo 300 žmonių, kurie gamino paukštieną ir salotas.
- Iš tų, kurie paukštieną plovė ar skalavo, 60 % po to turėjo bakterijų kriauklėje.
- 14 % bakterijų kriauklėje vis dar turėjo net po to, kai ją bandė išvalyti.
- 26 % plovusiųjų bakterijas nuo žalios paukštienos pernešė ant salotų lapų.
Įdomu tai, kad ir neplovusieji ne visada išvengė problemos: iš jų bakterijų ant salotų pernešė apie 20 %. Taigi svarbu ne tik neplauti, bet ir nusiplauti rankas bei atskirti žalią mėsą nuo kitų produktų.
Kodėl tai svarbu
Žalioje paukštienoje gali būti kampilobakterijų. JK Maisto standartų agentūra (FSA) nurodo, kad kampilobakterija yra pagrindinė bakterinio apsinuodijimo maistu priežastis JK, ir pataria vištienos niekada neplauti. Gerai iškepus, bakterijos žūva.
ES 2024 m. užregistruoti 168 396 kampilobakteriozės atvejai. Tai dažniausiai pranešama žmonių zoonozė ES. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paukštienos mėsą įvardija kaip vieną svarbiausių infekcijos šaltinių.
Lietuvoje, pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, 2025 m. užregistruoti 1 096 kampilobakteriozės atvejai (2024 m. – 620) ir 524 salmoneliozės atvejai.
Kaip gaminti saugiai
- Neplauk žalios vištienos. Tai pataria ir JK FSA, ir USDA tyrimo išvados.
- Naudok atskiras pjaustymo lenteles. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pataria žaliai mėsai ir paukštienai naudoti atskirą pjaustymo inventorių.
- Rankas plauk bent 30 sekundžių. VMVT rekomenduoja jas plauti su muilu po šiltu tekančiu vandeniu prieš ir po maisto gaminimo.
- Iškepk iki galo. VMVT nurodo, kad produkto viduje temperatūra turi būti ne mažiau kaip +75 °C. Kepimo termometras padės nespėlioti.
- Pirmiausia salotos, paskui mėsa. Paruošk produktus, kurių nekepsi, prieš liečiant žalią vištieną.
- Jei vis dėlto plovei, kruopščiai išvalyk kriauklę ir aplinkinius paviršius. Airijos maisto saugos institucija „safefood“ perspėja, kad purslai iš kriauklės gali nulėkti iki 80 cm.
Šis tekstas nėra specialisto konsultacija. Jei įtari apsinuodijimą maistu, kreipkis į gydytoją.
Šaltiniai 8
- USDA, „Washing Raw Poultry: Our Science, Your Choice“ (2019): https://www.usda.gov/article/washing-raw-poultry-our-science-your-choice
- USDA FSIS, Observational Study Year 2 Executive Summary: https://www.fsis.usda.gov/sites/default/files/media_file/2021-02/Observational_Study_Year_2_Executive_Summary.pdf
- JK FSA, „Campylobacter“: https://www.gov.uk/government/publications/campylobacter/campylobacter
- ECDC, EU One Health 2024 Zoonoses Report: https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/european-union-one-health-2024-zoonoses-report
- EFSA (2010), Campylobacter ir broilerių mėsa: https://www.efsa.europa.eu/en/press/news/biohaz100128
- NVSC, 2025 m. žarnyno infekcijų apžvalga: https://nvsc.lrv.lt/public/canonical/1782712416/10815/2025%20%20m.%20ZIL%20apzv.pdf
- VMVT, „Kaip tinkamai gaminti maistą“: https://vmvt.lrv.lt/public/canonical/1753872316/2663/kaip-tinkamai-gaminti-maista.pdf
- safefood (Airija), Raw poultry: https://safefood.net/food-safety/raw-poultry
Radai klaidą?
Kiekvieną faktą tikriname, bet klystame ir mes. Jei kas nors neatitinka šaltinio ar pasenę, parašyk – pataisysime ir pažymėsime straipsnyje.
Komentarai
Komentarai prisijungusiems skaitytojams atsiras netrukus.